dėdė

dė̃dė sm. (2), dėdė̃ (4) K 1. R motinos ar tėvo brolis: Dė̃dė yra mano tėvo brolis J. Jis man antros eilios dė̃dė (tėvai buvo pusbroliai) Rdm. Pri tai dė̃dei nuejov, bet neradov numie Grg. Suvažiavo visos giminės – dė̃dės ir tetulės Rm. Auginta buvo dė̃džių ir tetų OG415. Kad nenori būti gaspadorium, tegu lieka dėdè (nevedęs prie brolio) Rdm. Mačiausi šiandie su dėdytè Lp. Nežinau nieko, dėdaitės, pasiklauskit matušaitės IM1859,54. Gerai, dėdute, alaus nesibaidysim rš. 2. kiekvienas senesnis žmogus: Ana koks dė̃dė ateina! Gs. Kam piemuo, o tau dė̃dė Plv. Tylėk, varle, klausyk, ką dė̃dė sako J.Jabl. Dėdýt, pavėžink! (nepažįstamam kelyje) Rm. 3. menk. išsižiojėlis, nenaudėlis: Kur toks dė̃dė išsijudins! Jnšk. Eina kaip tikras dė̃dė – kojų nepavelka Rm. Eik eik, tu dė̃de, čia nepostringavęs! (vaikiščiui) Gs. Turėjo visko, ale atsirado geras dė̃dė ir suglemžė Kp. Tokis apsileidęs dėdùkė, argi už jo gera merga eis! Rdm.